Daug svarbių kūno funkcijų reguliuoja fermentai, kuriems yra būtinas magnis. Mūsų organizmas pats pagaminti magnio negali. Todėl užtektinai jo turime gauti su maistu.
Kiek magnio mums reikia?
Vidutinė magnio dienos norma, kurios užtenka jo atsargoms kauluose palaikyti, yra 300 ml. Paprastai pasisavinama nuo 20 iki 25 gramų magnio, pusė kiekio lieka kauluose ir tik 1 proc. cirkuliuoja kraujyje. Magnio reikia: širdies, kraujo apytakos sistemoms, raumenų ir nervų funkcijoms, kaulams ir dantims, angliavandeniams ir riebalams deginti,baltymams ir genetinei informacijai (DNR) atkurti, hormonams išskirti.
4 veiksniai, turintys įtakos magnio balansui:
– magnio trūkumas esant nesubalansuotai mitybai ir laikantis dietų;
– didesnis magnio poreikis, pvz., nėščiosioms, maitinančioms krūtimi moterims, vaikams, jaunimui, sportininkams;
– magnio netekimas sergant, pvz., diabetu; didelė kūno apkrova, tarkime, sportuojant, patiriant stresą;
– nepakankamas magnio įsisavinimas viduriuojant arba sergant žarnyno ligomis.
Kodėl gali trūkti magnio?
Reikiamą magnio kiekį paprastai gauname su maistu – daugiausia jo yra ankštiniuose augaluose, riešutuose ir rupių rugių produktuose. Deja, daugelio žmonių mityba nėra tinkamai subalansuota. Dėl intensyvios žemdirbystės ir nualintų dirvožemių magnio kiekis grūdinėse kultūrose ir vaisiuose sparčiai mažėja. Magnio nelieka perdirbtame maiste.
Nėščios ir krūtimi maitinančios moterys ne tik pačios, bet ir jų kūdikis turi gauti pakankamai mineralinių medžiagų, taip pat ir magnio. Todėl joms reikia daugiau magnio. Nėštumo metu, ypač nuo 4 mėnesio, magnio gali ypač trūkti. Magnio gali trūkti žmonėms, reguliariai vartojantiems kontraceptines tabletes, vidurių laisvinamuosius, šlapimą varančius vaistus, kenčiantiems nuo galvos bei migrenos skausmų. Tokiu atveju magnio stygius gali sukelti papildomus migrenos priepuolius.
Trūkstant magnio žmogus tampa neatsparus stresui, o patiriant stresą gali atsirasti magnio trūkumas – tai užburtas „magnio trūkumo ir streso“ ratas. Streso hormonai – adrenalinas ir noradrenalinas – skatina riebalų deginimą, o išlaisvintos riebalų rūgštys pasisavina magnį ir šis pašalinamas iš kraujo. Be to, streso hormonai skatina kraujagyslių susiaurėjimą, pagreitina pulsą ir taip padidina kraujo spaudimą. Tai turi įtakos magnio trūkumui organizme atsirasti.
Magnio trūkumo požymiai:
– blauzdos raumenų mėšlungis, spazmai, akies voko trūkčiojimas, pirštų tirpimas,
– skrandžio arba žarnyno spazmai, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, mėnesinių skausmai,
– vidinis nerimas, nervingumas, miego sutrikimai,
– širdies ritmo sutrikimai, širdies permušimai, sunkumas krūtinėje,
– nuovargis, mieguistumas, apatija, neatsparumas stresui.
Kad nustatytumėte magnio trūkumą organizme, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Svarbu laiku atkurti magnio atsargas organizme. Žarnynas vienu metu gali pasisavinti tik tam tikrą magnio kiekį, todėl magnį reikėtų vartoti ne mažiau kaip 2–3 mėnesius.
